Investicijos į viską

Į ką, kaip, kodėl investuojate, gal ieškote investuotojų, partnerių?
Tikiu, kad šioje didelėje bendruomenėje yra pilna įvairiausių investuotojų ir šiuo atveju nekalbu apie vieną iš žemiau išvardintų.

Investicijos lažybose

Investicijos į Forex

Investicijos į pokerį

Investicijos į kripto valiutas

Norėčiau užvesti temą ir padiskutuoti su tais kurie yra kažką darę ir bandę, kadangi skaitau, kad mūsų bendruomenė yra viena protingiausių Lietuvoje, o ne su delfio lygio.

Galbūt yra kas domisi amazono prekyba, tai tam gerą video prieš kelias dienas įrašė gan rimti Lietuvos specialistai



facebook.com/31549893856.../videos/475845336279524/

Chebra, kokiais pasyviu pajamu saltiniais naudojates? Kur butu galima investuoti, salyginai nerizikingai ir aisku su maza graza? Gal kokiu papildomu pajamu darbeliu buna online?

Gal kas domites/zinot kur pirkti amerikietiskis ETF’us su maziausiais komisiniais ir kad visos kitos salygos butu gan geros? Kadangi pirksiu is Lietuvos, tai domina tik tie portalai, kur imanoma persivesti pinigus be MiFid apribojimu. Taip pat galiu pervedineti per Skrilla, jei tai ka keicia. Aciu.

Kad amerikietiski ETF'ai jau kuri laika neprieinami europieciams: įsigaliojęs vienas naujas reglamentas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1286/2014) uždraudė Europos finansų tarpininkams sudaryti galimybę neprofesionaliems investuotojams prekiauti tam tikromis finansų priemonėmis, kurios neturi parengto pagrindinės informacijos dokumentos (angl. key information document, KID).

Plačiau: vz.lt/rinkos/2018/01/17/...-ne-vienas#ixzz5fQYcrRyk

O del brokeriu is LT prieinamu vienareiksmiskai interactive brokers (ka ir pats naudoju), dar is bedos SEB'as iki tam tikro poziciju dydzio paskui mokesciai nebevaikiski gaunasi, degiro bet velgi su juo savi niuansai..
placiau cia: balticmustache.lt/geriau...tavimui-i-etf-lietuvoje/

sekmes investavimo kely

Sveikas, tai pirmoji tavo pastraipa ir atsake i tai, kad prasiau, kur galima apeiti MiFid. Kaip tik skaiciau ta antraja nuoroda, tai iskilo klausimas, ar galiu persivesti i degiro is skrill? Ir kokia pacio nuomone apie Etfmatic, nes siaip apie juos sukosi mintis pastarasias dvi savaites.

Viskas kas liecia third party payments (skrill,revolut,transferwise ir t.t) ir investicinius brokerius yra grieztai reguliuojama ir neimanoma. realus ir paprasciausias variantas yra SEPA pavedimai. vieninteliai kas megsta skrilla yra forex brokeriai (deja tai tik spekuliacija o ne investavimas).
kas liecia etfmatic: tureti omeny kad ten yra tik distributing (dividendus mokantys) fondai, nors etfmatic juos ir reinvestuoja bet tai reiskia kad turesi moketi vmi 15% nuo divd. ir siai dienai nera jokiu lengvatu. be to pacio etfmatic metiniai mokesciai yra dideli: ETFmatic charges an annual fee of 0.48% of your assets under management of below GBP/USD/EUR 25,000.
Portfolios of GBP/USD/EUR 25,000 and above will be charged an annual fee of 0.29%. + etf savininko mokestis.
ar tau tai priimtina nezinau - belieka tik paciam skaiciuotis. asmeniskai skeptiskai vertinu tiek naujus brokerius neturejusius stress-testu: nemaciusius kriziu ir t.t. tiek dauguma etf (reikia gilintis i kiekvieno struktura, skaiciuoti rizikos paskirstyma, isivertinti valdymo mokescius). juk galiausiai longterme viskas susideda ir pirmiausia ka galime padaryti tai sutaupyti ant fees ir nesvaistyti pinigu.

Kasnors investuojat i estateguru?

Kas tai?

Verta turėti omenyje įvairius variantus

Saugaus užutėkio investavimo strategija

Kai viskas einasi gerai, nesinori galvoti apie tai, kad visą laiką gerai būti negali. Visi žinome faktą, kad ekonomika neauga tolygiai, ji vystosi augimo ciklais, kurie kartais būna ilgesni, o kartais – trumpesni.

Tačiau net į stabiliausias ir ekonomiškai galingiausias šalis sunkūs laikai anksčiau ar vėliau ateina, tad gal neprošal iš anksto jiems pasiruošti? Tokios investicijos kaip akcijos, obligacijos ar nekilnojamasis turtas sunkmečiu gali ir nepadėti, nes jų kainos bus stipriai kritusios (investuotojų baimės akys tokiose situacijose būna didelės), o parduoti šių investicijų pusvelčiui vien tam, kad gautus pinigus „pravalgytumėte“ ar išleistumėte kitoms būtinosioms reikmėms, tikriausiai nenorėsite. Galų gale tai būtų neprotinga – blogi laikai anksčiau ar vėliau baigiasi, tad kam parduoti gerą daiktą, jo kainai pasiekus žemiausią tašką?

Nors gerais laikais apie tai plačiai nekalbama, vadinamosios krizės investicijos, t. y., tos, kurios neramiais laikais gali būti saugumo užuovėja, egzistuoja ir visi patyrę investuotojai, pergyvenę bent vieną sunkmetį, apie jas žino.

Grynieji
Gal ir keistoka apie juos kalbėti kaip apie saugią investiciją, tačiau patirtis rodo, kad toli gražu ne visi laikosi auksinės taisyklės, kad blogiems laikams reikia būti atsidėjus bent 6 mėnesių savo pajamų dydžio rezervą. Dažniausiai, kai ekonomika kyla ne vienus metus iš eilės, didelė dalis žmonių atsipalaiduoja, nekvaršina sau galvos mintimis apie juodos dienos rezervą ir yra labiau linkę išaugusias pajamas išleisti. Kam veržtis diržus, reikia gyventi šia diena, nes rytojaus gali ir nebūti. Dalis laisvas lėšas galbūt investuoja, tačiau net ir investuodami perspaudžia grynaisiais beveik nieko nepasilikdami. Tad turbūt nereikia įrodinėti, kad dalį santaupų laikyti grynaisiais verta neatsižvelgiant į tai, kad pinigai dėl infliacijos nuvertėja, todėl toks pinigų laikymas nėra visiškai nemokamas. Geriau nedidelę dalį pinigų prarasti dėl jų nuvertėjimo, nei prarasti didelę dalį pernelyg rizikingai prieš krizę juos investavus.

Beje, sakydami grynaisiais, omenyje turime ir banko sąskaitoje turimas lėšas. Joms automatiškai galioja indėlių draudimas. Juk seniai praėjo tie laikai, kai grynaisiais reikdavo kimšti pagalves ar kojines. Tai būtų paprasčiausiai nesaugu.

Auksas
Auksas – krizės karalius. Turėsi aukso – turėsi duonos. Tokių ir panašių posakių tikriausiai ne vienas esame girdėję. Gal ir skamba naivokai, bet juose yra tiesos.

Nuo tada, kai 1971 m. nustojo galioti pasaulinis susitarimas dėl privalomojo pinigų padengimo auksu, daugelis valiutų tėra tik popierėliai, kuriais pasitikima (tiksliau, pasitikima juos išleidusiomis šalimis), o auksas liko auksu. Jo savo portfeliuose turi daugelis didžiausių investuotojų – pradedant centriniais bankais, baigiant investuotojais, kapitalą susikrovusiais iš tokių rizikingų turto klasių kaip akcijos. Galbūt dėl to pramonė sunaudoja tik iki 10% dalies aukso, šiek tiek dar sunaudojama elektronikoje, juvelyrikoje, odontologijoje, o didžioji jo dalis nugula pas investuotojus.

Kadangi auksas suvokiamas kaip saugumo užuovėja net ir neramiausiais laikais, ištikus ekonominiams neramumams, karams ir panašiems kataklizmams, jo kaina visad linkusi kilti. Todėl galite būti tikri, kad neramiais laikais auksas bus paklausi prekė – sunkmečiu ją greičiausiai parduosite brangiau, nei įsigijote.

Pasaulis dar nesugalvojo geresnės už auksą atsvaros sparčiai nuvertėjančioms valiutoms.

Beje, praėjo tie laikai, kai investuoti buvo galima tik į fizinį auksą (investicinio aukso plyteles ar monetas). Dabar jau galima investuoti į gausybę su auksu susietų vertybinių popierių ar fondų. Pavyzdžiui, į aukso sertifikatus – dokumentus, patvirtinančius, kad tam tikroje saugykloje jums priklauso dalis aukso atsargų.

Taip, auksas negeneruos jums jokių palūkanų ir kitų pajamų, galbūt patirsite su jo saugojimu susijusių išlaidų (geras seifas ar jo nuoma banke irgi kainuoja), tačiau dalies investicijų laikymas auksu yra kiekvieno rimtesnio investuotojo „higienos“ reikalas. O ilguoju laikotarpiu (jei neprireiks jo parduoti neramiais laikais) galbūt dar uždirbsite iš jo pabrangimo.

Apsisprendus investuoti į brangiuosius metalus, sąraše yra ne tik auksas – investuoti galima ir į sidabrą, paladį, platiną, retuosius brangiuosius metalus. Tačiau reikia prisiminti, kad jų kainos daug labiau priklausys nuo jų poreikio konkrečioje pramonės srityje, o investuotojų sukuriama paklausa bus antraeilė.

Saugios obligacijos
Obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai, kurių leidėjai – vyriausybės, įmonės, finansų institucijos – įsipareigoja nustatytą dieną grąžinti investuotojams nominaliąją obligacijų vertę ir sumokėti palūkanas. Tačiau ne visų obligacijų leidėjų rizika vienoda – tie, kurie vertinami kaip saugesni, už savo skolas gali mokėti kur kas mažiau (arba nemokėti beveik nieko) nei suvokiami kaip rizikingesni.

Kalbėdami apie tas investicijas, kurios bus paklausios per krizę, turime kalbėti tik apie pačių saugiausių leidėjų – vyriausybių – obligacijas ir tik tų šalių, kurios yra ant aukščiausio saugumo laiptelio (turi geriausius reitingus). Tai – tokios šalys kaip Vokietija, Šveicarija, Danija, Norvegija, kurių vyriausybių išleistos obligacijos yra tokios paklausios, kad jų palūkanos net yra tapusios neigiamos. Kitaip tariant, kad ir kaip neadekvačiai tai skambėtų, investuotojai yra pasiryžę primokėti už tai, kad galėtų savo pinigus paskolinti labai gerai vertinamam skolininkui. Nes žino, kad tokių šalių bankrotas yra beveik neįmanomas (nors techniškai ir galimas).

Neramiais laikais tokių šalių kaip Vokietija obligacijos, kaip ir auksas, tik brangs, nes investuotojai sunkmečiu nesugalvos geresnių būdų, kur dėti laisvus pinigus, kaip tik juos investuoti į patikimiausių pasaulio šalių skolą. Automatiškai net ir sunkmečiu tikrai atsiras investuotojų, norinčių pirkti saugios šalies obligacijų, ir palūkanos už paskolinimą jiems bus antraeilis dalykas.

Saugios valiutos
Jau pradžioje užsiminėme apie tokias krizėms „beveik atsparias“ šalis kaip Australija, tad turbūt nenustebinsime, kad tarp saugiausių pasaulio valiutų yra Australijos doleris. Ir ne tik – saugiausiųjų sąraše rikiuojasi taip pat Naujosios Zelandijos, Singapūro doleris, kelios europietiškos valiutos – Šveicarijos frankas, Danijos, Norvegijos krona. Pirmąją saugiausių valiutų sąrašo vietą derėtų skirti JAV doleriui.

Šios valiutos saugiomis laikomos dėl įvairių priežasčių – dėl aukšto šalies išsivystymo lygio ar įtakos pasauliui (JAV, Norvegija, Singapūras), dėl karinio neutraliteto (Šveicarija), dėl didelių geografinių atstumų nuo potencialių karinio konflikto vietų (Australija, Naujoji Zelandija). Ne paskutinėje vietoje saugių valiutų sąraše yra ir euras.

Praėjusi ir ankstesnės krizės parodė, kad neramiais periodais šių šalių valiutos paprastai (bet ne visada) linkusios brangti kitų valiutų atžvilgiu. Nors tai ne visuomet palanku pačioms saugumu garsėjančioms šalims, nes tose šalyse pagaminta produkcija pabrangsta prekių iš kitų šalių atžvilgiu.

Nedidelę dalį savo turto paversti saugiomis vadinamų šalių valiutomis galima, bet, gyvenant euro zonoje, didelės dalies savo turto į tai investuoti nepatariama, nes prisiimama kitos valiutos svyravimų rizika. O ir įsigyti vertybinių popierių kita valiuta, nei gaunate pajamas, dėl aukštesnių komisinių mokesčių kainuos nepalyginti brangiau nei sava valiuta. Be to, nepalankūs kurso susvyravimai gali būti didesni nei saugumo atnešama nauda.

Apibendrinant galima pasakyti, kad garantuotos investicinės užuovėjos nuo sunkesnių ekonominių laikų nėra. Ir ekonomikai kylant, ir ekonomikai smunkant, vertėtų neprarasti blaivaus proto, nenerti į naujas investicijas stačia galva nepasiliekant saugumo rezervo, o atsakingas vartojimas visais laikais bus naudingas ne tik jūsų piniginei, bet ir planetai.

Pasiruošimas krizei
Turėti grynųjų pinigų (krizinių investicijų) rezervą
Plačiai diversifikuoti santaupas ir investicijas
Iš anksto žinoti, kokius finansinius sprendimus priimsite per krizę
Kaip elgtis krizei užklupus
Nepanikuoti, vadovautis sveiku protu
Kritiškai vertinti naujienas, gąsdinimą
Neišparduoti turimų ilgalaikių investicijų, kainai stipriai nukritus
Tęsti (pradėti) periodinį investavimą
Supirkti atpigusias investicijas (patyrusiems investuotojams)


Plačiau: vz.lt/2019/04/21/saugaus...strategija#ixzz5lkwRSdIp

Investuotojams – paskutinės dienos deklaruoti pajamas

Lietuvos investuotojams lieka dvi dienos deklaruoti savo praėjusių metų pajamas.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikti savo pajamų deklaracijas galima iki gegužės 2 d. (imtinai).

Investicinės veiklos pajamos deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje (forma –GPM308).

Pajamų deklaravimas aktualus, jei investuojate į akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus, pasirinkimo sandorius (angl. options), ateities sandorius (angl. futures), kitus vertybinius popierius, paskolas, NT nuomai.

Investuojant į tokį finansinį turtą, kaip akcijos ar fondai, verta žinoti, kad uždirbtam pelnui (skirtumui tarp įsigijimo ir pardavimo vertės) galioja 500 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.

Beje, šeimoms pravartu žinoti, kad ši lengvata galioja kiekvienam sutuoktiniui atskirai, todėl bendra lengvata iš šių uždirbtam pelnui gali siekti 1.000 Eur.


Jei turite indėlių, investuojate į obligacijas, teikiate paskolas, jums bus aktualus palūkanų pajamų apmokestinimas. Jam taip pat galioja atskira 500 Eur lengvata (santuokoje – kiekvienam šeimos nariui atskirai).

Todėl jei šeima investuoja į platų finansinių instrumentų spektrą, maksimaliai gali pasinaudoti iki 2.000 Eur siekiančia lengvata.

vz.lt/rinkos/2019/05/01/...ienos-deklaruoti-pajamas

Startuolis turtingųjų investavimą nori priartinti iki eilinių žmonių

Toli žvelgiančios sofistikuotos investicinės idėjos iki šiol buvo stiprioji bankų privačios bankininkystės padalinių dominuojama niša – galimybė gauti tokias investicines rekomendacijas iki šiol labiausiai buvo prieinama didelį kapitalą sukaupusiems investuotojams.

Tačiau Norvegijos kapitalo investicijų srities technologijų bendrovė „Huddlestock“ užsibrėžė tą pakeisti ir brangias privačios bankininkystės specialistų teikiamas idėjas nori priartinti prie eilinių investuotojų.

Prieš tris metus pradėta kurti investicijų idėjų platforma „Huddlestock“, į kurią jau investuota 3 mln. Eur, neseniai baigė tobulinti savo techninę dalį ir dabar sieks į platformą įtraukti aktyvius investuotojus ir gausinti investicinių idėjų pasiūlą.

Stigas Myrsethas, „Huddlestock“ vadovas, VŽ pasakoja, kad „Huddlestock“ verslo idėją padiktavo Norvegijoje esančio Stavangerio universitete atliktas tyrimas, kuriuo aiškintasi, kokią vidutinę grąžą investuotojai gauna iš savo sukaupto kapitalo. Tyrimas esą parodė, kad ypač turtingi asmenys, valdantys didelį kapitalą, gauna vidutiniškai didesnę grąžą, nei smulkūs investuotojai. O taip, pasak pašnekovo, yra dėlto, kad turtingi investuotojai gauna kokybiškesnius, brangiau apmokamus patarimus iš bankų privačios bankininkystės departamentų, kai smulkesni investuotojai viską turi išsiaiškinti patys ir eiti ilgu klaidų darymo ir mokymosi keliu.

„Todėl „Huddlestock“ pagrindinė verslo idėja yra suteikti eiliniam žmogui galimybę gauti investavimo rekomendacijas, savo kokybe prilygstančias toms, kurias teikia bankų privačios bankininkystės specialistai“, – sako S. Myrsethas.


„Huddlestock“ platforma, kuri veikia tiek per specialią programėlę išmaniajame telefone, tiek su įprasta interneto naršykle kompiuteryje, nemokamai skelbia investicines idėjas ir siūlo į jas investuoti. Idėjos visiškai skirtingos – pradedant, pavyzdžiui, nuo to, kaip galima uždirbti iš klimato kaitos, baigiant uždarbio galimybėmis sparčiai augančioje „blockchain“ technologijos pritaikymo srityje.

Susipažinus su investicine idėja, „Huddlestock“ platforma leidžia kelių mygtukų paspaudimu investuoti į labiausią tą idėja atitinkančias finansines priemones. Investuotojai moka tik tada, jei nusprendžia pasinaudoti platformoje pateikiama idėja, o kuo daugiau investuotojų pradeda investuoti pagal tą idėją, tuo labiau mažėja platformos taikomas komisinis mokestis.

S. Myrsethas sako, kad „Huddlestock“ Norvegijoje, kur turi apie 1.500 klientų, jau laimėjo „fintech“ ir „wealthtech“ sričių apdovanojimų, o dabar norima plėsti platformoje pateikiamų investicinių idėjų sąrašą.

Šis argumentas buvo viena iš priežasčių, kodėl „Huddlestock“ platformos kūrėjai šiemet nusprendė jungtis su Lietuvoje veikiančia, tačiau daugiausiai Norvegijos investuotojus aptarnaujančia investicijų valdymo įmone „Dovre Forvaltning“, kurią įkūrė S. Myrsethas. Pastarasis bus atsakingas už investicinių idėjų gausinimą platformoje.


VŽ rašė, kad po „fintech“ skėčiu pasaulyje labai sparčiai plėtojasi vadinamasis „wealthtech“ sektorius, kurio žaidėjai bando supurtyti investicinių paslaugų rinką pateikdami skaitmeninių gerovės valdymo, investavimo, taupymo sprendimų plačiajai auditorijai.

„Wealthtech“ jungia investicinių įrankių kūrėjus, duomenų analitikos, portfelių valdymo, investicijų kompiuterinės įrangos kūrimo, elektroninės vertybinių popierių prekybos brokerius, robotų patarėjų bendroves ir startuolius

Į „wealthtech“ sritį žengė ir Lietuvoje banko regalijas gavęs JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“, ką tik paleidęs nemokamą prekybą vertybiniais popieriais.
Paprastindami ligi šiol sudėtingą priėjimą prie investavimo startuoliai taikosi atsikąsti rinkos dalį iš investicijų srityje iki šiol dominavusių bankų ir specializuotų investicijų valdymo įmonių.

Ar kas nors esat išbandę kažką panašaus į šitą Huddlestock? Ar dar kokių įdomesnių investavimo būdų,be bitcoinų pirkimų-kasimų? Nes jau realiai užkniso aukot lažybų kioskam : ) nebeįdomi veikla pasidarė pastaraisiais metais,plius suėda labai daug laiko,kurį galima būtų praleisti daug produktyviau,įdomiau,vertingiau,šiame trumpame gyvenime nei vėpsot per dienas visokia sporto info ir t.t.

Tai klausimas toks platus, kad atsakymo nera. Man auksciau aprasytas fintechas, dar vienas eilinis startuolis be realios naudos, taprasme 99.7proc ju tokiu.
Ziurint kokios grazos tu tikiesi, ar labai dideles ir bunant jaunas dar linkes rizikuot, ar kaupti pensijai, kaupti bustui dar kazkam tt.
Apie 10-12proc graza galima puikiai isgauti su ETF. Pats kaupiu su didesne rizika ten. Per visa gyvenima investavimas i S&P 500 dar nieko nenuvyle, kadangi ne trupam periodui investuoju tai man tinka. Kompas viska daro, investuoji i viso pasaulio rinkas. Kaip auksciau paminetas startuolis, ETF tau suteikia diversifikacija tokia, kokia turejo tik turtuoliai. O dabar gali ir 100eur (po 100 kas men) investuoti i amerikos (is esmes SP 500), uk, besivystanciu saliu, zemiau besivystanciu, europos, azijos ir tt rinkas.
Mazini rizikas, turi didele diversifikacija, kompas viska tvarko uz tave. Plius kad naujausia tendencija eina apie “fundamentalistine” investavimo strategija, tai yra perkamos imoniu akcijos (sekami indeksai) dividendus mokanciu kompaniju, tai yra uzdirbi is dividendu, o ne tik is akcijos kainos prieaugio.
Tiesa, pats investuoju du metai, per beveik geriausia rinku augimo laikotarpi, tai idomu kaip etf reaguos i rinku kraujavima, visgi tai sio desimtmecio naujove. Taciau kol kas atrodo tvari invesiticine priemone. Tiesa, tokiu pelnu kaip is lazybu negausi, bet ir yra pasyvi investavimo priemone. Nereikalauja tiek laiko kiek lazybos.

Ronaldo7, gal daugiau pasidalintum ką darai ir kai darai, visai įdomiai užsiminei čia, tai įdomu būtų ir kitiems manau, bei gal pasinaudotume kažkokiomis progomis.

Buvau daug prirases ir nuspaudziau viskas dingo. Ok greit:
Kadangi pats daugiau zinau apie tai is teisines puses, nenoriu labai plestis i visas investicines subtilybes. Antra tam ir tikslo nematau, jei zmones visai dar nesupranta to dalyko neverta pasakoti giliau. Bet kazkiek papasakosiu, kai uzkibsit pasidomesit:
1) tai visiskai pasyviai valdomas fondas. Todel mokesciai maziausi rinkoj. Laikui begant aisku susidaro sumos, bet still, ne aktyviai valdomas mutual fundas.
2) gauni diversifikacija kokia anksciau tik turtuoliai gaudavo, kad ir su 100eur gali investuoti i visa jav, eu, japonijos ir tt rinka. Galima ir giliau, pvz i vokietijoj gaminamu tarkime visu automobiliu rinka (bet cia ne taip paprasta manau).
3) tai nera tiesiogine investicija. Tai yra indekso sekimas. Pop. Pvz. Sp500 reitingas. Tai tu realiai tavo investicija seka reitinga, cia reiktu placiau jau patiems pasidomet, cia gan painu.
4) bent jau pries metus vis dar labai sunku buvo pasiekt populiariausius etf pardavejus is lt, bet imanoma susitvarkyti.
Pasiziurekite youtube, labai idomi priemone kad ir pensijai kaupti, manau ypac tinkama tam (tarkim istoriskai paziurekit jav to pacio sp500 reitinga, krize isgyvensit tikrai).
Tuo paciu ir minusas, tai yra sio desimtmecio isradimas (nevadinciau to isvestine priemone, tai ir nera tokia) ir ji dar neisgyvenus rimtu rinkos nukraujavimu, tai idomu kaip isgyventu. Bet isgyventu geriau nei daugumos kas man rase p2p ar nt vystymo projektai.

Laiku prisiminiau - balticmustache . Lt
Ten zmogus idomu projekta uzsukes ir gan placiai manau paaiskina daug ka apie tai.

Prie to pacio galiu pridet - investologija.lt, tikrai daug naudingu straipsniu parasyta gal kazkam aktualu bus)

Sveiki ar yra čia kas investuoja į Indeksinius fondus? jei yra ir kas turi laiko parašykite man PM, turiu klausimų šiek tiek.

Pamastymui kaip tik straipsnis

Legendinis JAV investuotojas Warrenas Buffettas nemato prasmės didinti investicijų į rekordiškai pabrangusias akcijas.

Praėjusį ketvirtį W. Buffetto kompanija „Berkshire Hathaway“ didesnės vertės akcijų pardavė, nei pirko, ir šis skirtumas sudarė 1 mlrd. USD, parodė naujausi „Berkshire Hathaway“ paskelbti finansiniai rezultatai.



Plačiau: vz.lt/rinkos/2019/08/05/...nvesticiju#ixzz5vigcjrOL

Ir

Tvyrant įtampai dėl JAV ir Kinijos prekybos karo, aukso kaina šturmuoja aukščiausią lygį per pastaruosius 6 metus.

12.45 val. Lietuvos laiku aukso kaina Londono metalų biržoje buvo užkopusi iki 1.468 USD už Trojos unciją.



Plačiau: vz.lt/rinkos/2019/08/05/...er-6-metus#ixzz5vilDiwMq