Kortų žaidimas Preferansas

Šį žaidimą paprastai žaidžia 4, tačiau gali žaisti ir 3 žaidėjai. Vartojama 32 kortų malka, jų rangų eilė tokia: tūzas, karalius, dama, berniukas, dešimtaké, devynakė, aštuonakė, septynakė.

Prieš pradėdami žaidimą, žaidėjai susitaria:

a) Kaip bus dalijamos kortos - nustatyta privaloma tvarka (po kick kortų dalyti ir kada padėti pirkini) ar kiekvienas dalytojas dalys taip, kaip jam atrodo geriau. Tačiau visais atvejais į pirkinį negalima dėti nei 2 viršutinių, nei 2 apatinių sumaišytos ir perkeltos malkos kortų.

b) Iki kiek taškų bus žaidžiama partija, kitaip tariant, koks bus partijos katilas. Katilo dydis gali būti 60, 90, 120 ir pan. taškų.

Kai tik kuris nors žaidėjas surenka sutartą katilą, partija yra baigta. c) Kokia premija bus skirta žaidėjui, kuris pirmas surinks pusę katilo, ir kokia premija bus skirta žaidėjui, kuris surinks visą katilą. Jeigu sutarta, kad katilas bus 60 taškų, tai už pusę katilo gali būti nustatyta, pavyzdžiui, 60 vistų, o už visą katilą - dvigubai didesnė negu už pusę - 120 vistų premija.

d) Iki kurios valandos bus žaidžiama. Jeigu, suėjus sutartai valandai, partija dar būna nebaigta (dar nei vienas žaidėjas nesurinko katilo), užbaigus žaidimą kortos nedalijamos, ir susumuojami rezultatai nuo partijos pradžios. Nutraukus nebaigtą partiją, premija už visą katilą neskiriama.

Katilo taškų skaičius, premijos vistai už pusę katilo, premijos vistai už visą katilą ir žaidimui baigti sutarta valanda užrašoma žaidimo lapo centre esančiuose trikampiuose (žaidimo lapo pavyzdys pateiktas toliau).

Pirmasis dalytojas išrenkamas burtais, o kitą kartą dalija jo kairysis kaimynas.

Žaidžiant keturiese, dalytojas tik padalija žaidimui kortas, o žaidimo metu "sedi" - žaidžia tik kiti trys žaidėjai. Žaidžiant trise, kiekvieną žaidimą žaidžia ir dalytojas.

Sumaišytą kortų malką dalytojas duoda dešiniajam kaimynui perkelti ir iš jos trims žaidėjams padalija po 10 kortų, o atskirai padeda 2 kortų pirkinį. Iš pradžių 4 kartus (žaidžiant trise - 3 kartus) žaidžiama eglutė. Šių žaidimų metu pirkinio kortos lieka gulėti nepaliestos, žaidėjai žaidžia tik dalijimo metu gautomis kortomis.

Eglutės žaidimuose žaidėjai stengiasi imti kuo mažiau kirčių, o jei pasiseka - išvis jų nepaimti. Už kiekvieną paimtą kirtį skiriami 3 baudos taškai, vadinami vištomis.

Pirmasis kortą leidžia dalytojo kairysis kaimynas, kiti žaidėjai privalo děti išleistos spalvos kortas, o tokių neturėdami - mesti bet kokias kitas. Kirtis tenka tam žaidėjui, kuris dėjo vyriausią išleistos spalvos kortą Kartais žaidėjai, taupydami laiką, susitaria eglutės žaidimo nežaisti. Tokiu atveju visi jie užsirašo po 30 vištų.

Sužaidus eglutę, pradedami varžybų žaidimai. Prieš kiekvieną tokį žaidimą žaidėjai varžosi dėl teisės būti lošiku.

Kiekvienas žaidėjas lošiku gali būti tiek kartų, kiek kartų buvo žaisti eglu- tės žaidimai. Vadinasi, 4 žaidėjai lošikais gali būti mažiausia po 4 kartus, o jeigu žaidžiami papildomi eglutės žaidimai (apie tai vėliau), tai ir po daugiau kartų.

Tačiau, jeigu kuris nors žaidėjas, jau buvęs lošiku tiek kartų, kiek buvo žaista eglutės žaidimų, vėl laimi varžybas ir įsigyja pirkinį, žaidimas vis tiek žaidžiamas. Bet tokiu atveju visi taškai, vistai ir vištos tiek už laimėjimą, tiek ir už pralaimėjimą, tiek lošikui, tiek ir jo varžovams, mažinami pusiau.

Žaidimų lapo kamputyje kiekvienas žaidėjas nusibraižo tokią eglutės žaidi- mų lentelę.

H I J J

Viršutinėje lentelės dalyje žaidėjas užsirašo eglutės žaidimų metu paimtus kirčius. Kai žaidėjas nepaima nei vieno kirčio, užsirašo 0, o kai žaidimo metu "sedi" - pažymi S.

Apatinėje lentelės dalyje žaidėjas užsirašo, kelių kirčių žaidimą jis buvo pa- skelbęs būdamas lošiku (M reiškia mizeris).

Žaidžiant papildomą eglutės žaidimą arba žaidžiant viršeglutinį varžybų žaidimą, lentelė pratęsiama. Viršum viršeglutinio varžybų žaidimo žymima X. Jeigu žaidėjas viršeglutinį kartą buvo lošiku ir už tai pelnė sumažintą taškų skaičių, o po to buvo žaidžiamas papildomas eglutės žaidimas, žaidėjas įgyja tei- sę ateityje dar kartą būti lošiku su nesumažintais rezultatais, o ano sužaisto žai- dimo rezultatai neperskaičiuojami.

Varžybų žaidimų rangų eilė tokia (pradedant žemiausiu): 1. 6 kirčiai su pikais (su pikų spalvos koziriais),

2. 6 kirčiai su kryžiais,

3. 6 kirčiai su būgnais,

4. 6 kirčiai su čirvais,

5. 6 kirčiai be kozirių,

6. 7 kirčiai su pikais,

7.7 kirčiai su kryžiais, 8. 7 kirčiai su būgnais,

9. 7 kirčiai su čirvais, 10. 7 kirčiai be kozirių, 11. 8 kirčiai su pikais,

12. 8 kirčiai su kryžiais,

13. 8 kirčiai su būgnais,

14. 8 kirčiai su čirvais, 15. 8 kirčiai be kozirių, 16. 9 kirčiai su pikais, 17.9 kirčiai su kryžiais, 18. 9 kirčiai su būgnais, 19.9 kirčiai su čirvais, 20. 9 kirčiai be kozirių,

21. mizeris (nei vieno kirčio be kozirių),

22. 10 kirčių su pikais,

23. 10 kirčių su kryžiais,

24. 10 kirčių su būgnais,

25. 10 kirčių su čirvais,

26. totalis (10 kirčių be kozirių).

Varžybas pradeda kairysis dalytojo kaimynas (pavadinkime jį A). Jis gali skelbti tik žemiausio rango žaidimą - "šeši pikai" (sutrumpintas "šeši kirčiai su pi- kų spalvos koziriais" pasakymas) - arba "pas". Jeigu A pasakė "šeši pikai", jo kairysis kaimynas B gali pasuoti arba skelbti vienu rangu aukštesnį žaidimą "šeši kry- žiai". Kai jis tai paskelbia, į varžybas grįžta A. Jei ir jis gali imtis žaidėjo B paskel- bto žaidimo, tai sako "mano", o jei jam šis žaidimas per aukštas - taria "pas". Kai A pasako "mano", B žaidimą gali pakelti vėl vienu rangu aukščiau. Tokios varžybos tęsiasi tol, kol vienas jų taria "pas". Tada į varžybas stoja trečiasis žaidėjas C, kuris gali pasuoti arba skelbti vienu rangu aukštesnį žaidimą už A ir B varžybų laimėtoją. Šie abu žaidėjai vėl varžosi tokiu pat būdu, kaip varžėsi A ir B, kol išai- škėja nugalėtojas, kuris tampa šio žaidimo lošiku ir jam atitenka 2 užverstos pirkinio kortos.

Tuo atveju, kai visi trys žaidėjai pasuoja, žaidžiamas dar vienas neeilinis eglutės žaidimas - už paimtus kirčius vėl priskaičiuojamos vištos.

Lošiku tapęs žaidėjas iš savo 12 kortų (su pirkiniu) atideda į šalį 2 užverstas kortas, o po to gali paskelbti bet kiek rangų aukštesnį žaidimą palyginti su tuo, kurį pareiškęs jis laimėjimo varžybas.

Lošiko varžovai, sužinoję galutinį žaidimo būdą, paskelbia savo elgseną žaidimo metu, kurios gali būti tokie variantai.

1. Abu gali tarti "pas" (atsisako žaisti). Tokiu atveju lošikas iš karto laikomas laimėjusiu paskelbtą žaidimą ir pelno už jį priklausantį taškų skaičių.

2. Abu gali tarti "vist" (sutinka žaisti). Tokiu atveju visi trys žaidėjai - lošikas ir abu jo varžovai - žaidžia paskelbtą žaidimą.

3. Vienas varžovas gali tarti "vist", kitas - "pas". Tada žaidėjas, pasakęs "vist": a) Gali pareikšti: "Vienas!" Tai reiškia, kad žaidimą žaidžia dviese - lošikas ir vistavęs jo varžovas. Pasavęs varžovas padeda užverstas kortas ir žaidime ne- dalyvauja.

b) Gali kreiptis į pasavusį žaidėją: "Padėk!" Tada su lošiku žaidžia abu var- žovai, tačiau visa laimėjimo ar pralaimėjimo rizika tenka vistavusiam žaidėjui jo bus visi pelnyti vistai ir jis užsirašys visas vištas.

c) Gali tarti: "Verčiam!" Po šio pareiškimo abu lošiko varžovai atverčia ant stalo savo kortas ir žaidžia su lošiku atvirai. Pasavęs žaidėjas žaidime nedalyvau- ja, o vistavęs žaidėjas žaidžia už abu: už save - savo kortomis, už pasavusį žaidė ją - jo kortomis.

Pirmas kortą visada leidžia kairysis dalytojo kaimynas, nepriklausomai nuo to, kuris žaidėjas tapo lošiku. Kiti žaidėjai privalo dėti išleistos spalvos kortas, tokių neturėdami - kirsti koziriu (žinoma, jei žaidžiama su koziriais). Žaidėjas, neturintis nei išleistos spalvos kortos, nei kozirio, meta bet kokią kortą.

Kirtį paima tas žaidėjas, kuris dėjo vyriausią išleistos spalvos kortą, o kai buvo koziriuojama - kurio buvo vyriausias koziris. Kirtį paėmęs žaidėjas leidžia kortą kitam kirčiui.

Baigus žaidimą, susumuojami jo rezultatai pagal šią lentelę.

LOŠIKO PASKELBTAS KIRČIŲ SKAIČIUS

6789

VISTUOJANTYS ŽAIDĖJAI

LOŠIKAS PEL- NO TAŠKŲ

PELNO

PRIVALO

PAIMTI UŽSIRAŠO VI- VISTŲ UŽ KIRČIŲ KAI ŽAIDŽIA ŠTŲ UŽ KIEK-ABU

KIEKVIENĄ PAIM-VIENAS

TĄ KIRTĮ

VIENĄ IKI PRI- VALOMO SKAIČIAUS

6

12

24

2

12

7

18

36

2

1

8

18

24

48

1

24

9

30

60

1

Mizeris

30

36

72

1

36

10

36

72

1.

36

23822

4221LL

nas vistuotojas, kuris žaidžia su padėjėju (taręs "padėk") arba atverstomis korto- mis (taręs "verčiam").

Už kiekvieną iki minimumo trūkstamą kirčių skaičių vistuotojai užsirašo lentelėje nurodytą vištų skaičių.

Kai vistuoja abu žaidėjai, už kirčius pelnyti vistai rašomi kiekvienam atskirai, o paimtų kirčių skaičius palyginimui su privalomu skaičiumi skaičiuojamas bendrai.

Pavyzdžiai. 1. A lošikas žaidžia 6 kirčius. B ir C vistavo. B paėmė 2 kirčius ir pelno 48 vistus. C paėmė 2 kirčius ir pelno taip pat 48 vistus.

2. Situacija ta pati. B paėmė 3 kirčius, C - 1 kirtį. B pelno 72 vistus, C - 24

3. Situacija ta pati. B paėmė 1 kirtį, C- taip pat 1 kirtį. Abu - B ir C už paim- tus kirčius pelno po 24 vistus, o už trūkstamus kirčius užsirašo po 12 vištų.

4. Situacija ta pati. B paėmė 2 kirčius, C - 1 kirtį. B pelno 48 vistus, C pel- no 24 vistus, o už trūkstamą kirtį užsirašo 12 vištų.

5. Situacija ta pati. B paėmė 3 kirčius, C - nei vieno. B pelno 72 vistus, C už- sirašo 12 vištų.

6. A žaidžia mizerį ir paėmė 1 kirtį. Vistavęs žaidėjas pelno 72 vistus. 7. A žaidžia mizerį ir nepaėmė nei vieno kirčio. Vistavęs žaidėjas užsirašo 36 vištas. Žaidimo rezultatams žymėti kvadratiniame popieriaus lape žaidėjai paruo- šia tokią lentelę.

Lošikas, paėmęs paskelbtą kirčių skaičių, pelno lentelėje nurodytus taškus. Pusė šių taškų eina į lošiko katilą, kita pusė - vištoms sumažinti. Už kirčius, paimtus viršum paskelbto skaičiaus, lošikas taškų negauna.

Kai lošikas nepaima paskelbto taškų skaičiaus, už kiekvieną trūkstantį kir- tį užsirašo tiek vištų, kiek už laimėtą žaidimą būtų pelnęs taškų. Pavyzdžiui, loši- kas buvo paskelbęs 9 kirčius, o paėmė tik 6. Už 3 trūkstamus kirčius jis užsirašo po 30 vištų - iš viso 90.

Mizerį žaidęs lošikas vištas užsirašo už kiekvieną paimtą kirtį. Vistuojantys lošiko varžovai už kiekvieną paimtą kirtį (žaidžiant mizerį - už kiekvieną lošiko paimtą kirti) pelno lentelėje nurodytą vistų skaičių.

Varžovams yra nustatytas minimalus paimtinų kirčių skaičius (žaidžiant mi- zerį - lošiko paimtinų kirčių skaičius), kuris priklauso nuo to, ar varžovai žaidžia abu, ar tik vienas. Dviems žaidėjams privalomą kirčių skaičių turi paimti ir vie-

B

VIŠTOS

KATILO TAŠKAI

IŠ B PELNYTI VISTAI

IŠ C PELNYTI VISTAI

IŠ D

PELNYTI VISTAI

A

D

Lapo kraštuose pažymėti žaidėjai A, B, C ir D.

Visi įrašai žaidimo lape daromi didėjančiais skaičiais nuo partijos pradžios senasis skaičius užbraukiamas, o šalia užrašomas atitinkamai padidintas arba sumažintas naujasis skaičius.

Vistų trikampiuose žaidėjai užsirašo vistus, kuriuos jie laimėjo iš atitinka- mo lošiko. Į šiuos trikampius žaidėjai taip pat užsirašo premijas, pelnytas už pusę katilo ir už visą katilą. Nustatytas premijos vistų skaičius užrašomas tris kartus (kai žaidžia trise - du kartus) kiekviename trikampyje.

Į atitinkamus trikampius įrašomi vistai, kai, pabaigus partiją, visi žaidėjai išdalija likusias nepadengtas vištas (apie tai toliau).

Kaip jau buvo sakyta, laimėjęs žaidimą lošikas pusę pelnytų taškų skiria katilui ir užsirašo trapecijoje "katilo taškai". Kitą pusę skiria vištoms padengti - už kiekvieną tašką nubraukiama po 1 vištą. Kai lošikas vištų turi mažiau, negu joms padengti teko taškų, arba kai jų visai neturi, tada jis nubraukia atitinkamą kito kurio nors žaidėjo vištų skaičių (paprastai to, kuris jų turi daugiausia) ir užsirašo iš to žaidėjo priklausančius vistus, už 1 vištą skaičiuojant 10 vistų.

Artėjant žaidimui į pabaigą, lošikui iki pilno katilo gali trūkti mažiau negu pusės taškų, pelnytų už pavykusį žaidimą. Tada į katilą užrašomi trūkstantys ta- škai, o skirtumas eina vištoms nubraukti. Pavyzdžiui, sutartas 60 taškų katilas. Lošikas turi 54 taškus, o už sėkmingą žaidimą pelnė 18 taškų. Tokiu atveju į ka- tilą užrašo ne 9, o 6 taškus. Kiti 12 taškų skiriami vištų skaičiui sumažinti.

Vištų trapecijoje žaidėjai užsirašo baudos taškus, gautus už paimtus kirčius žaidžiant eglutės žaidimus, lošikai - baudas už nepavykusius žaidimus, o vistuotojai - baudas už nepaimtus privalomus kirčius.

Baigus partiją (vienam žaidėjui surinkus visą katilą taškų arba atėjus sutartai valandai), susumuojami žaidėjų savitarpio atsiskaitymai.

Pirmiausia kiekvienas žaidėjas padalija po lygiai kitiems 3 žaidėjams (žaidžiant trise - kitiems 2 žaidėjams) savo turimas vištas, o pastarieji už kiekvieną jiems tenkančią vištą užsirašo į atitinkamo žaidėjo trikampį po 10 vistų. Po to visi žaidėjai susumuoja savitarpio atsiskaitymus. Pavyzdžiui, žaidėjas A iš žaidėjo B pelnė 270 vistų, o žaidėjas B iš žaidėjo A pelnė 120 vistų. Rezultatas - 150 vi- stų A žaidėjo naudai. Žaidėjas A iš žaidėjo C pelnė 480 vistų, o žaidėjas C iš žai- dėjo A pelnė 60 vistų. Rezultatas - 420 vistų žaidėjo A naudai. Žaidėjas A pelnė iš žaidėjo D 180 vistų, o žaidėjas D iš žaidėjo A pelnė 660 vistų. Rezultatas - 480 vistų žaidėjo D naudai ir t.t.

Jeigu buvo sutarta, kad už kiekvieną vistą bus mokama po 0,1 cento, tai žai- dėjas A iš žaidėjo B gaus 15 centų, iš žaidėjo C - 42 centus, o žaidėjui D pats sumokės 48 centus.

Tokiu pat būdu vienas su kitu atsiskaito ir kiti žaidėjai.

Žaidėjai tarp savęs gali atsiskaityti ir netiesioginiu būdu. Tokiam atsiskai- tymui gali būti sudaryta tokia lentelė.

ŽAIDĖJAS

ABCD

Iš viso

centą.

PRIKLAUSO VISTŲ IŠ ŽAIDĖJŲ

IŠ VISO

A

B

C

D

X

270

480

180

930 -840 +90

X

360

90

60 660

420

X

240

210 150

X

840 900

990 510

120

570 -900=-330 720

-990=-270

1020 -510 +510

3240

Šiuo atveju B sumoka 33 centus, o C-27 centus, A gauna 9 centus, o D-51