Kadangi lažybose bene svarbiausią vaidmenį vaidina žmogaus psichologija, pradėti reikėtų nuo sausos lažybų teorijos, o ne nuo investavimo. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.
Naujokams sėkminga pradžia lažybose gali susukti galvą, pasirodyti kaip lengvi pinigai. Prasidėjus nesėkmių ruožui, jie toliau aklai tiki savo sėkme ir vis giliau grimzta į minusą, o kai atsipeikėja, neretai būna stipriai įklimpę.
Tai, kad tavo pusbrolis taupus, lažybose gali būti netgi trūkumu, o ne privalumu. Tenka susitaikyti, jog nesėkmių išvengti neįmanoma, todėl reikia mokėti su prarastais pinigais atsisveikinti lengvai - kaip su išlaidomis investuojant. Deja, taupieji neretai šitos pamokos neišmoksta, pralošus labai jautriai reaguoja, skuba atsilošinėti, o kuo toks atsilošinėjimas baigiasi, nesunku nuspėti...
Tavo pusbroliui patarčiau iš pradžių gerai susipažinti su lažybomis ir neskubėti kurt iliuzijų. Mokytis, mokytis ir mokytis, o tik po to galvoti apie investavimą. Žinoma, jeigu jis planuos tapti sėkmingu lažybininku, o ne prisijungti prie daugumos.
Yra ir daug paprastesnis kelias: žiūrėti į lažybas ne kaip į darbą, o kaip į pramogą ir skirti ribotą pinigų sumą, kurią leisi sau palošti besilažinant.
.jpg?v=1.014689135)
